- bjaurenybė
- bjaurenýbė sf. (1) bjaurus darbas ar daiktas: Nedasileisk bjaurenybės BtMt5,27. Neineis ing aną nieko nečysto arba darančio bjaurenybę GNJnApr21,27. Nepraleisdavo progos atitaisyti barbarizmus ir kitas kalbos bjaurenybes rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.